Tyrimo ,,Emocinė mokinių būklė nuotolinio mokymosi laikotarpiu“ pristatymas

Mūsų mokykla, kaip beje ir daugelis viso pasaulio mokyklų, prisitaikė prie pokyčių ir jau kuris laikas dirba nuotoliniu būdu. Per šį karantininį laikotarpį atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad toks mokymosi būdas pareikalavo daugiau psichinių pastangų – didėjo nuovargio, įtampos, nerimo apraiškų. Todėl ir mes savo mokykloje atlikome nedidelės apimties apklausą, siekdami įvertinti emocinę mokinių būklę. Tyrimo tikslas buvo sužinoti, kaip mokiniai jaučiasi, ar dažnai patiria nerimą, ar nebijo prašyti pagalbos, ar gauna pakankamai mokytojo dėmesio, ar jiems tinka šis mokymosi būdas, kaip jie vertina praeito pusmečio rezultatus.

Tyrime dalyvavo 46 mokiniai. Tyrimas buvo sudarytas ir atliktas platformoje apklausa.lt. Toliau aptariami tyrimo rezultatai.

My first serious poem post -"A face of Emotion" — Steemit

Paklausti, ar jiems patinka nuotolinis mokymosi būdas: 19 mokinių atsakė ,,nei taip nei ne“, 15 – šis būdas nepatinka, o 12 mokinių pasisakė, jog jiems patinka. Kaip matome, respondentų atsakymai pasiskirstę labai tolygiai: vieni mokiniai tai priėmė tiesiog kaip neišvengiamą pokytį, kitiems šis mokymosi būdas net ir patiko, dalis pasisakė prieš tokį mokymosi būdą. Tai galėjo lemti tiek mokinio motyvacija mokytis, tiek charakterio ypatumai.

Paklausti, ar jie patenkinti praeito pusmečio rezultatais, net 45,7 proc. mokinių atsakė ,,taip“. Deja, net 34,8 proc. apklausoje dalyvavusiųjų prisipažino esantys nepatenkinti ir teigė, jog jų rezultatai smuko. Pablogėję rezultatai gali signalizuoti, jog daliai mokinių pritrūko savikontrolės. Tikėtina, jog kai kurių mokinių namuose nepakankamai geros sąlygos, nesulaukiama pastovaus palaikymo iš suaugusiųjų ar mokymosi procesas tapo nuobodus, neteikiantis pasitenkinimo.

Į klausimą dėl jaučiamo nerimo, net 24 mokiniai atsakė, jog kartais jį patiria. Keturi vaikai pasisakė, jog kasdien tai išgyvena.

Klausiami, ar gauna pakankamai dėmesio iš mokytojo, net 84,4 proc. vaikų atsakė „taip“. Vadinasi, galima teigti, jog mūsų mokytojai deda dideles pastangas, kad kiekvienas mokinys būtų pastebėtas. O apie drąsą klausti mokytojo, daugiau nei pusė (58,7proc.) dalyvavusių apklausoje atsakė ,,taip“. Kitiems (8,7proc.) vaikams reikėtų padrąsinimo, nes jiems kyla baimė klausti.

Paskutiniu klausimu siekta atskleisti, kaip mokiniai jaučiasi po pamokų. Net 30 vaikų pasisakė, jog po pamokų būna pavargę. Tačiau net 22 atsakė, jog išlieka ramūs, kiti net būna linksmi (12), patenkinti( 10), laimingi (5). Bet kai kurie jaučiasi išsekę (12), nusiminę (7), pikti (8) ar net pažeminti (2).

Kaip reikėtų padėti tiems, kurie kartais jaučiasi nelaimingi, liūdni ar net pažeminti, išgyvena nerimą? Mokiniams pagelbėtų ramus, pastovus ir saugus ryšys su mokytojais, tėvais bei palaikoma nevertinanti, nežeminanti, padrąsinanti aplinkinių nuostata. Jei mokykla ir namai vaikui būtų ne klaidų, bausmių ir žeminimo vieta, o galimybių zona, liūdesio, nerimo, nepasitenkinimo emocijų mokiniai nepatirtų.

Anketos pabaigoje, mokinių teirautasi, ką jie norėtų pasakyti mokytojams. Dauguma apklaustųjų linkėjo, sveikatos, stiprybės, kantrybės, labiau motyvuotų vaikų, kad mokytojai liktų tokie kokie yra, buvo mokinių, kurie dėkojo mokytojams už jų darbą, linkėjo greičiau sugrįžti į mokyklą.

Galutinė išvada: dauguma mokinių jaučiasi prisitaikę prie naujo mokymosi būdo, tačiau, kaip ir buvo tikėtasi, didžioji dalis jaučiasi pavargę, ir tikėtina, išsiilgę gyvo kontakto vieniems su kitais bei mokytojais.

Psichologo asistentė Nomeda Ulickienė